Pirties pamatus veikia drėgmė, šarmai ir kitokios medžiagos, todėl jiems reikia atsparaus betono, gelžbetonio su sunkesniais užpildais. To­kie užpildai, kaip šlakas, keramzitas, silikatinės, skylėtos molinės plytos, netinka, nes nuo drėgmės suyra.

Seniau medinę pirtį statė tiesiog ant akmenų, sudėtų ant žemės, kam­puose padėdavo labai stambius akmenis, tarp jų - smulkesnius ir užkrės­davo moliu, o kartais rąstus dėdavo tiesiog ant žemės. Tai tinka tada, kai gruntas yra vienalytis, tankus arba akmeningas.

Dabar pamatų yra įvairių konstrukcijų: juostinių, stulpelinių ir polinių. Jų konstrukcija parenkama atsižvelgiant į grunto sudėtį bei grunti­nio vandens lygį.

Jei gruntas vienalytis, tankus ir sausas, vietoje pamato dedami stam­būs akmenys pirties kampuose, o ant jų - rąstų vainikas. Šiuo atveju rąstai tepami antiseptikais. Dar geriau tarp kampinių akmenų išdėstyti juostą mažesnių akmenų, o tarpus užpildyti mirkytu moliu. Moliu taip pat verta išplūkti pirties aikštelę, kad priegrindis būtų apsaugotas nuo lietaus vandens. Jei gruntas nelygus, nevienalytis ir drėgnas, būtina įrengti įgilintą pamatą. Pamatus molingame grunte iškilnoja šaltis: žiemą jie pakyla su sušalusiu gruntu iki 10-15 cm, o vasarą nusėda.

Dėl to pamatus reikia įgilinti 15-20 cm žemiau įšalimo lygio. Lietuvoje pamatus reikia įgilinti 1-1,2 m. Kad neįšaltų pats pamatas, reikia jį ap­gaubti panaudoto tepalo apvalkalu. Pirtys.

Pirtims labiausiai tinka stulpeliniai akmenų, betono ar kitokie pama­tai. Nesunku pamatus padaryti betoninius. Kartais tam tinka ir mediniai 20-40 cm skersmens stulpai. Jie statomi ant rąstgalio arba ant medžio kryž­mės, vietoje jos galima dėti akmenį ar plytas. Tokie stulpai turi būti ištep­ti antiseptikais, tačiau jie neilgaamžiai.

Rengiant plytų, akmenų betono pamatus, priklausomai nuo grunto savybių reikia paruošti ir betono skiedinius. Paprasčiausi juostiniai pa­matai įrengiami taip: iškastoje duobėje sluoksniais kas 15-20 cm pilamas rupus smėlis, skalda arba žvyras, ir kiekvienas sluoksnis, laistant vande­niu, stipriai plūkiamas. Prie žemės paviršiaus šis sluoksnis užpilamas cemento skiediniu, ant jo klojamas cokolis iš akmenų arba plytų. Ant cokolio klojama hidroizoliacija iš dviejų tolio arba ruberoido sluoksnių.

Pamatams paruošti stulpeliai (38x38 cm) statomi pirties kampuose ir sujungimų su pertvaromis vietose. Tarp jų neturi būti daugiau kaip 2 m. Jie dedami ant suplūkto smėlio pagrindo. Betoninius stulpelius galima pasigaminti ir patiems. Klojinius galima daryti iš įvairių medžia­gų - kartono, pergamino, tolio. Užpildomi betonu, apatinę jų dalį reikia ištepti panaudo­tu tepalu, kad priėjo neprišaltų gruntas.